Nors tyrimai atlikti nepilnai ir metodologija ribota, įrodyta, kad kofeinas nesustiprina priešmenstruacinio sindromo.

Paskutiniais metais didėja dėmesys nėščiųjų ir krūtimi maitinančių moterų mitybai, įskaitant kavos vartojimą, šiais ypatingais moters gyvenimo etapais. Kofeino metabolizmas yra lėtesnis nėščiųjų moterų organizmuose, o tai reiškia kad kofeinas išlieka ilgiau biologiškai aktyvus, todėl kofeino įsisavinama didesnėmis dozėmis (kofeinas 5 mėnesius besilaukiančios moters organizme gali laikytis iki 7 valandų).

Kava nėštumo laikotarpiu gali pradėti kelti pavojų, kai išgeriama daugiau nei 4-5 puodeliai amerikietiškos kavos per dieną, ir tampa pavojingu veiksniu, kai išgeriama daugiau nei 8 puodeliai per dieną. Kaip jau buvo anksčiau kalbėta, dideli kofeino kiekiai vartojami ilgą laiką yra nesveika bet kokiam žmogui ir 8 kavos puodeliai per dieną tikrai nėra sveikas kiekis.

Dauguma mokslininkų rekomenduoja neviršyti 300 mg kofeino per dieną (apie 3 amerikietiškos kavos puodeliai). Didžioji dalis atliktų tyrimų įrodė, kad nėra ryšio tarp kavos ar kofeino suvartojimo ir persileidimų arba apsigimimų. Taip pat naujausi tyrimai neparodė ryšio tarp kavos vartojimo ir vaisiaus augimo.

Ypatingos atsargumo priemonės turėtų būti taikomos maitinant krūtimi, nes kofeinas patenka į motinos pieną. Geriausia rinktis gerą kavą be kofeino ir riboti gėrimus ir maistą, kuriuose yra daug alkaloidų, tokių kaip, pavyzdžiui, arbata, šokoladas ir kiti gėrimai, kuriuose yra centrinę nervų sistemą stimuliuojančių medžiagų.

Užbaigiant temą apie kavą ir moters sveikatą, būtina paminėti menopauzę. Praeityje buvo tiriamas ryšys tarp kavos ir osteoporozės. Saikingas kavos vartojimas nedaro įtakos kaulų retėjimui bei nelemia kitokių pokyčių. Nėra patvirtinto ryšio tarp kofeino suvartojimo ir kaulų masės ir kalcio mažėjimo. Osteoporozė yra kompleksinė liga, kurią lemią daugelis faktorių, tokių kaip mityba, gyvenimo būdas ir genetika.

Apibendrinant galima teigti, kad geriausia yra neviršyti rekomenduojamos normos.

 

Šaltiniai

05lapkričio
2018
Kategorija: Kava ir sveikata
Straipsnių šaltiniai

INRAN, Nacionalinis maisto ir mitybos tyrimų institutas (National Institute for Food and Nutrition Research):

Antiossidanti e caffè (Antioxidants and Coffee), 2007, testi a cura di Fausta Natella, Amleto D’Amicis

Caffè e donna (Coffee and Women), 2005, testi a cura di Amleto D’Amicis, Andrea Ghiselli, Laura Rossi, Stefania Sette

Caffè e apparato gastroenterico (Coffee and the Gastrointestinal System), 2005, testi a cura di Amleto D’Amicis, Andrea Ghiselli, Laura Rossi, Stefania Sette

Caffè e tumori (Coffee and Tumours), 2009, edited by di Alessandra

Tavani (Istituto di ricerche farmacologiche “Mario Negri”), revisione a cura di Amleto D’Amicis

Caffè e salute (Coffee and Health), 2005, Amleto D’Amicis, Andrea Ghiselli, Laura Rossi, Stefania Sette

Caffè e cuore (Coffee and the Heart), 2006, Fausta Natella, Amleto D’Amicis, Andrea Ghiselli, Laura Rossi, Stefania Sette

Franco e Mauro Bazzana (edited by), La filiera del caffè espresso (The Espresso Production Chain), 2006

Mirco Marconi, Daniele Fajner, Gianni Benevelli, Giuseppe Vicoli (edited by), Dentro al gusto, arte, scienza e piacere nella degustazione (Exploring the Taste, Art, Science and Pleasure of Tasting), 2007

Paolo Cabras e Aldo Martelli (edited by), Chimica degli alimenti (Food Chemistry) , 2004

Michael Sivetz (edited by), Coffee Technology, 1979: Capitolo 15 – Physiological Effects of Coffee and Caffeine di Michael Sivetz

Luigi Odello (a cura di), Espresso Italiano Specialist, 2003

Luigi Odello (edited by), Espresso Italiano Tasting, 2001

David L. Nelson e Michael M. Kox, I principi di Biochimica di Lehninger (Lehninger Principles of Biochemistry), third edition, 2002

www.ico.org
www.coffeeandhealth.org
www.coffeeresearch.org
www.caffesalute.it
www.nutrition-foundation.it
www.scienceline.org
www.lescienze.espresso.repubblica.it
www.fosan.it
www.pianetachimica.it
www.it.wikipedia.org
www.comunicaffe.com

 

×